rytas

1 rýtas sm. (3, 1) 1. R, K dienos pradžia: Rýtas aušta, zaria regėtis Grv. Dar tik rytas prašvito, saulė dar negreitai tekės V.Krėv. Atsikėlėm anksti, dar rýtas nebuvo pradėjęs brėkšti Vkš. Nuvažiuoju, da rýtas anksti buvo Pgg. Kožnas rytas ateidavo pieno Rš. Visas rýtas galva svaigsta Rm. Oi rýtas rýtas, tuoj bus vakarėlis, atjos bernelis iš pat rytelių DrskD141. Dar neužtekėj[o] giedri saulelė, dar nenukrito rýto raselė (d.) Mrc. Aš paprašyčia ryto gaidelio, kad pailgintų tamsią naktelę LTR. Ryto metą SD276. Rýto meto žvaigždė KlbXV131(Krg). Rýto metą mas pasikasam bulbių, verdam, katiliuką pasikabinę Pp. Rýto metą ateina muno mamalė LKT45(Klk). Keldamas rýto metą, ką darai? DK69. Tada ryto metą pasikėlę eisite keliu savo BB1Moz19,2. Ryto metą anksti, beauštant, kėlėsi karalius BBDan6,19. Taip nuo rýto meto nesinori valgyti Rm. Nuo ryto lig vakaro sėdėjo pas jį mokiniai, o jis jiems diktavo J.Balč. Lig rytui sėdėjom pas jį KlbIV83(Mlk). Kap tu mane palikai nuog paties ryto (rd.) Mrc. Aš nuo pat rytẽlio stoviu [eilėje] Srd. Tada kitą [vagą] pasiimi ir vėl matikuoji [bulves] nuog rýto in vakarą Vv. Kursai išejo iš ryto samdytų darbinykų VlnE32. Giesmės ižgi ryto PK19. Rýtą su garlaiviu nubėgo, vakare parbėgo LKT137(Nd). Jei per Velykų rytą vėjas vakarinis – lytinga ir šilta bus vasara Snt. Petru rýtą [i](rytinėje pamainoje) dirbt Mžš. Man atsakė panytėlė: reiks tau rytą kulti NS1055. Košė i košė kožną rýtą Lk. Kas rytą, kas rytas N. Nesa anys kožną rytą atnešdavo savo geros valios dovaną jopi BB2Moz36,3. O bernyti, o jaunasis, ko tu rūstas taip vaikščioji rýtą vakarėlį? JV1064. Kas šakutėlė, tai gegutėlė anksti rytą kukavo LTR(Grv). Kelk, sesyte, kelk, jaunoji, rytoj rytą anksti KlvD9. Bliauna ir bliauna to[ji] baužė visą rýtą Šmn. Rýtą pašeria [kiaules], vakare kiek duoda, o dieną ganydavo po laukus LKT186(Čk). Kurie jį šį rýtą teip garbiai priėmė, tie vakaropi alkaną prastojo DP131. Ten laimingas žmogus yra, kad ans taip rýtą, dar anksti, taip gražiai deiniuo[ja] Lk. Kas vakarą negulą, rýtą nekelą tas Tvr. Langai par du rýtu buvo ažušalę Ktk. Kad būt ik rýti sumalti [grūdai] Rud. Aušra prie rytui, rytas prie dienai, diena prie vakarui – ir visa švieselė LTR(Trgn). Rytè skambina darban Imb. Pečelį iškūrina iš vakaro, rytè anksti iškūrina, tai tada šilta Dv. Rytè labai šlapia (rasa) Ad. Rytè viską išgrybavo Brš. Kelnorę atrado karalius rýte kai iššluotą Jrk33. Utarnyko rytè išvažiavęs po saldotais Ds. Ryt rytè važiuosim girioj Mrs. Jeigu sugalvosi namo atvažiuot, tai parašyk, katram rytè Ktk. Rýtais ateidavo jis mūsumpi J. Rýtais nešė pieną į pieninę Rdn. Rytais jis anksti pakyla, vakarais tuoj gula J.Jabl. Miela saulytė, Dievo dukrytė, kas rýtais vakarėliais prakūrė tau ugnelę, tau klojo patalėlį? Sch4. Kitais rýtais anksčiau atsikelsu liuob Rdn. Miego nenoriu an rýto LKT212(Klvr). Ant rýto sako: –Man koja skauda Rd. Naktis buvo graži, į rýtą pradėjo lynoti Jnš. Bernas tik int rýtą grįžo namo Ds. Tėvas ateidavęs namo tik in rýtą Ktk. Iš ryto dėkavokim PK38. Anksti nuo rýto man prikėlė linų mint LKT266(Brž). Nuo rýto atsikeli – boba ir pamesta, tik vakare vėl pasimatai Slm. Niekas jųjų nebudina – ik rytų migdina LTR(Plv). Oi, gėrė, gėrė mano bernytis nuo rytų̃ ik vakarų, iki raibų gaidelių Niem16. Abudu rýtu atejo Gršl. Devynis rýtus migluže tekėsiu, o šį dešimtą visai netekėsiu LB33. Par tris rýtus dūmuosa laikysiu, an ketvirtą šarmu pagirdysiu (d.) Rod. Šę ėję, tę ėję per rýtus, per dienas Gs. Ė rytẽlis gražus Dglš. Šį anksti rytẽlį jojau par vejelę JV236. Seredos rytelė̃lį anksti atsikėlus, šep graibaus, tep graibaus – nėra vainikėlio (d.) Auk. Mes negalim daugel gerti, rytoj rýtą anksti keltis (d.) Pgg. Jai nerūpėjo rytẽlis kelti, ugnužėlę sukurti JD575. Tik jam rūpėjo rytelis kelti, pentinužiai nušveisti JD174. Šį rytužėlį, šį rytelėlį su baltu nuometėliu d. Ei kur josi, brolužėli, šį miglotą rytužėlį? LB32. Ankstaus rytužė̃lį skridau pabudyt (d.) Plm. Kad nenuvyst vainikėlis lig ryto rytužė̃lio (d.) Prl. Vainikėli mano, neilgai žaliuosi, neilgai švytuosi – tris nedėlių rytelaičius LTIII420(Sln). ^ Rytas aušta – dieną žada LTR(Trg, Šll). Negirk mergą pirm ryto, nei dieną pirm vakaro M. Rýto protas skaistesnis NdŽ. Rýtas už nakties, o smertis prie šalies (už toros Štk) J. Pra[e]jo kaip ryto rasa viskas LTR(Klk). Iž rýto an keturių ulioja (vaikšto), pusę dienos an dvie, ė vakarą an trijų reikia (žmogus) Nmč. Kas vakarą miršta, o rytą gimsta (diena) flk. Šio ryto mergaitė, aksomo kepuraitė (rasa) Pnd. Vieną rytelį šimtas žiedelių (rasa) Kč. | prk.: Gyvenimo rytas šypsos tau laime, grasina audroms S.Nėr. Ačiū tau, Viešpatie, jogei mylėdamas sergėjai mano gyvenimo rytą Mair. Pasitikti naujo ryto skrisiu su nauja daina S.Nėr. 2. LMD(Šlv) kūlimas nuo pirmųjų gaidžių iki auštant: Dešimtį rýtų iškūliau, o Viešpatie, su spragelais! Nv. Iškulsi šešis klojimus, i paskuo liuob reiks pridžiauti antram rýtuo Ms. Reikėdavo trys klaimai iškult par rýtą Dgč. Vienas žmogus, atsikėlęs dar prieš gaidžius, išėjo į Kantrimo jaują „ant ryto“ SI376. 3. rytojaus diena, kita diena: Vėlu esant, paliko tą darbą rytui S.Dauk. Čia rytui, čia porytui – šiai dienai nėra ko rauti LTR(Krp). Gaspadinė paveizės, ka rýtuo torpių nėr LKT84(Lk). ^ Rýtui pyragą pasilik, o ne darbą Grg. Tas vyras su rytu gyvena VP46. Nelauk lig ryto, nes rytas ne tavo rankoje P. 4. žr. rytai: Ryto žemės karaliai prš. Kur, bernelis, joji, kelelį keliauni, ar in rytelį, ar in vakarėlį? KrvD262. Rytui link eina, kur miestas Sodomos Žlv.

◊ lãbas rýtas R259; lãbą rýtą DŽ¹ sveikinimo žodžiai, susitikus iš ryto: Labs ryts, mergužėlė, ar linksma širdelė? JV462. Labs ryts, labs vakars uošvei močiutei, kur yr tavo dukrelė? JD1216. Ne kas rytas „labas rytas“ Šts. Lãbas rýtas suraitytas Rs. labùs rýtus dúoti sveikinti rytą: Aš jai daviau labus rytus, ji man nei žodelį N156.

ne rýto, ne vãkaro nieko: Ne rýto, ne vãkaro nežinau, ką čia nėkus pasakoji Rdn.

rýtas į rýtą (iš rýto) kas rytą: Dabar nereik darbo ieškot, rýtas į rýtą pasako, ką reikia dirbt Skr. Rytas iš ryto kūlėm nu švento Roko lig Kalėdų Šts.

rýtas rytẽlin (rytẽliui) kas rytą: Tai mane jauną gražiai auklino, ilgai migdino, rýtas rytẽlin nepabudino (d.) Btrm. Motule mano, senoji mano, valioj auginai, ilgai migdinai, rytas ryteliui nepabudinai TŽI181(Vlk).

rýtas rýto kasryt, kiekvieną rytą: Rýtas rýto eina kiškiai pas bobą LKKIX212(Dv).

rýtas vãkaras DŽ (vakarė̃lis); rýtą vãkarą (vakarė̃lį) visą laiką, nuolat: Rýtas vãkaras kūrino dūminę pirkią Kb. Eik tu pamilžk karves – aš melžiu rýtas vãkaras Pc. Juk aš ten rytas vakaras, žinau viską Žem. Rytą vakarą N. Raiba gegelė ryts vakaras kukavo JD603. Rýtą vãkarą lapynė Trk. Oi, tu pušelė linguonelė, lingavai rytą vakarelį StnD6. Verpč aš tave, kuodelėli, rytą vakarėlį NS2. Šėriau šėriau sau žirgelį rýtas vakarė̃lis, jojau jojau pas mergelę kožnas rudenėlis DrskD117.